- tyrinis
- týrinis, -ė adj. (1), tyrìnis (2) kuris tyrams būdingas: Pažliaugiais vis tyrìnė smiltė, mėlinsmiltė Ggr. Gluosnis tyrinis auga durpinėse pelkėse rš. [Kopose] prisėta tyrinių avižų ir žolių Vr. Tai ne tai, ką mūsų tyriniai – laukiniai žirgai! V.Piet.
Dictionary of the Lithuanian Language.